Išskirtinė galimybė – VTDK tautinių šokių ansamblis „Sietuva“ atveria nuotolinių užsiėmimų „duris“

Nacionalinis karantinas pastūmėjo technologinę pažangą: darbas, studijos, mokslai vyksta nuotoliniu būdu. Ne išimtis ir kultūrinė veikla – arba ji nutraukiama, arba keliama į virtualų pasaulį. Pastarąjį iššūkį pasirinko Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) tautinių šokių ansamblis „Sietuva“, jau pirmadienį startuosiantis su užsiėmimais nuotoliniu būdu, į kuriuos kviečia visus, nenorinčius prarasti šokių įgūdžių.

Balandžio 6 diena į 64-erius metus veikiančio šokių kolektyvo „Sietuva“ istoriją įsirašys kaip naujovių metas – bus organizuojama pirmoji pamoka nuotoliniu būdu. Neįprasta ir tai, kad prie jos ansamblis kviečia prisijungti visus pažengusius liaudiško šokio atlikėjus.

„Kadangi VTDK šokių ansamblis „Sietuva“ yra liaudiškų šokių ansamblis, užsiėmimai „Zoom“ platformoje bus vykdomi pastarųjų pagrindu. Prie pamokų galės prisijungti visi norintys, bet jie bus skirti pažengusiems, kitaip tariant, mokantiems daugiau nei tik pagrindus“, – pasakoja šokio kolektyvo meno vadovas Edmundas Žička.

Kiekvienas užsiėmimas, pasak pašnekovo, bus sudarytas iš trijų dalių. Pirma vyks apšilimas, kurio metu prisijungusieji prie nuotolinės pamokos darys įvairius pratimus. Vėliau bus mokomasi naujų derinių, o pabaigoje bus vedami tam tikri jėgos pratimai, rankų lavinimo judesiai.

„Kalbant apie tokių užsiėmimų naudą visuomenei, visų pirmiausia reikėtų paminėti patirties dalijimosi aspektą. Visada yra įdomu, ką daro kiti: kokie vedami apšilimo pratimai, kokia užsiėmimų eiga, kokie tam tikrų žingsnių atlikimo patarimai. Juk kai esi vieno kolektyvo narys, paprastai negali nueiti šokti kitur, o mes šią galimybę nuotoliniais užsiėmimais suteiksime. Taip pat šie užsiėmimai skirti ir tam, kad šokėjai karantino metu palaikytų fizinį pasirengimą ir neprarastų techninės formos: ją nešokantys šokėjai gali prarasti taip lengvai, kaip ir nesportuojantys sportininkai“, – įsitikinęs E. Žička.

Nuotoliniai liaudiškų šokių ansamblio „Sietuva“ užsiėmimai vyks „Zoom“ platformoje balandžio 6, 9 ir 16 dienomis nuo 19 valandos. Žadantiems prisijungti kolektyvo meno vadovas pataria dėvėti patogią avalynę ir aprangą.

Prisijungti prie repeticijų galima bus paspaudus šią nuorodą: https://us04web.zoom.us/j/7273266277?pwd=eTNRaWdsOUNaQmsvdnJpN0RySFlEZz09

Kovo 7 d. 15:00 val. visų lauksime Trakų salos pilies Didžiojoje menėje, kur pristatysime didelio susidomėjimo sulaukusi šokio spektaklį „B+K: legenda apie Birutę ir Kęstutį“. Mums labai malonu, kad bendradarbiaujant su Trakų kultūros rūmai mūsų ansambliui pavyks šį spektaklį parodyti tokioje išskirtinėje, bet kartu ir labai simboliškoje vietoje: Kęstutis buvo Trakų kunigaikštis, kurio iniciatyva apie 1376 m. ir buvo pastatyta Trakų pusiasalio pilis. Visiems norintiems atvykti į šį koncertą norime priminti, kad Didžiojoje menėje yra labai ribotas vietų skaičius, tad nors renginys yra nemokamas reikia turėti vienkartinį bilietą. Bilietus galima pasiimti Trakų kultūros rūmų kasoje arba kovo 7 d. pilyje (jei liks). Daugiau informacijos dėl bilietų tel. 852855299

Kovo 11 d. 13:00 val. turėjome koncertuoti Turgelių laisvalaikio salėje, bet Šalčininkų savivaldybei nutarus atšaukti visus kovo 11-osios renginius vykstančius uždarose patalpose, planuotas koncertas Turgeliuose atšauktas!

2010-2019 metų apžvalga

Metų sandūroje yra įprasta apžvelgti praėjusius metus, išskiriant reikšmingiausius įvykius, o įžengiant į naują dešimtmetį, galima apžvelgti ir pastarąjį. Tad kaip gi gyveno liaudiško šokio atstovai paskutinius dešimt metų? Ir didžiausias džiaugsmas, kad šis lietuviškas scenos šokių žanras vis dar gyvena! Tiesa, dar neįsisąmoninta, kad liaudiškas šokis – tai šokių žanras, kuris susiformavo Lietuvoje ir kurį formavo išskirtinai šalies menininkai, tad šokio meno istorijoje tai išskirtinis atvejis, kai turime lietuvišką šokio meno rūšį! Tačiau, čia pat reikia pripažinti, kad profesionalusis liaudiškas šokis per pastarąjį dešimtmetį vystomas nebuvo. Vietoj jo, buvo pasirinkta eiti estradinio, modernaus ir klasikinio šokio keliu. Liūdėti neverta, nes visus išsiilgusius, esant progai, galima sukviesti į koncertą ir tada, kaip skelbiama reklaminėje žinutėje, „drauge prisiminsime, koks gražus ir kartu sudėtingas gali būti sceninis liaudies šokis“. Tad nesijaudinkime, nes mus retkarčiais kvies paminėti metinių.

Taigi, mėgėjai, norėjo jie to ar ne, – tapo svarbiausiais liaudiško šokio puoselėtojais Lietuvoje. Didžiausią indėlį į saviveiklos kolektyvų repertuaro atnaujinimą įnešė prof. Vidmantas Mačiulskis, kurį drąsiai galime vadinti produktyviausiu dešimtmečio kūrėju. Ne ką prasčiau sekėsi prof. Laimutei Kisielienei, kurios kūryboje aiškiai jaučiasi kūrėjos patirtis. Pamalonino Živilės Adomaitienės kūrybiniai laimėjimai, ypač vaikų choreografijos srityje. Aktyvumą kūryboje rodė ir Stanislovas Vaitkevičius, Ričardas Bakanauskas bei Marytė Rimutė Zaleckaitė. Tai pat džiaugiamės, kad liaudiškų šokių padangėje ryškiai sužibo ir visus džiugina režisierės Leokadijos Dabužinskaitės šviesulys.

Kaip šokių kūrėjai sėkmingai debiutavo Donatas Šiniauskas, Vilma Tiškevičienė, Lina Klepeckaitė-Diržininkienė, Edmundas Žička. Šviesą išvydo daugiau nei dešimt šokio rinkinių. Stipriais liaudiško šokio centrais buvo Šiauliai, Plungė, Panevėžys, Kaunas ir Vilnius. Susibūrė daug naujų suaugusiųjų šokių kolektyvų. Tačiau akademinio jaunimo šokių kolektyvų situacija komplikavosi dėl įvairių aukštųjų mokyklų jungtuvių ir mažėjančio studentų skaičiaus. Tai pat neatsirado jokių veiklos užtikrinimo priemonių mokyklinio amžiaus kolektyvams, kurių skaičius mažėjo. Ir „juokingiausias“ dešimtmečio nuotykis tas, kad norint studijuoti šią lietuvišką šokio meno rūšį Jums tikriausia tektų stoti į studijų programą „Šokio subkultūros“! Taigi, Lietuvoje lietuviškas liaudiškas šokis oficialiai tapo subkultūra!

O dabar apie madas. Pagrindinėmis madingomis tendencijomis tautiniame mene buvo teatrališkumas, projekcijos ir archeologiniai (istoriniai) rūbai. Tad būsite labai nemadingas liaudiškų šokių ansamblis ar dainų ir šokių ansamblis, jei Jūsų kolektyvo koncertas neturės jungiančios temos, jame nebus vaizdo projekcijų, o šokėjai nepasipuoš naujutėliais archeologiniais kostiumais. Suprantama, kad visos šios pastangos praturtinti koncertą, padaryti jį įdomesniu, patrauklesniu yra sveikintinos. Žiūrovui patinka dekoratyvumas ir puošnumas, bet eiti vien pataikavimo žiūrovui keliu nevalia, nes tai gali būti pražūtingas kelias liaudiškam šokiui.

Taip pat, įdomu buvo stebėti dešimtmečio eksperimentą – liaudiškas šokis komercinėje televizijoje. Akivaizdu, kad eksperimentas nepavyko, nes projektas buvo nutrauktas, tačiau šis bandymas sujudino visą liaudiško šokio bendruomenę. Kolektyvai buvo priversti pasitempti, ieškoti sąsajų su priskirtomis estrados žvaigždėmis, kurti naujus šokius, pritraukti finansavimą, rinkti žiūrovų balsus. Tad nors eksperimentas ir nepavyko, bet buvo verta bandyti! Manau niekas iš dalyvių neprieštarautų šį eksperimentą pakartoti, tik šį kartą nacionalinio transliuotoje eteryje.

Beje, minėtas televizijos projektas, pakurstė diskusijas apie liaudiško šokio vystymosi perspektyvas. Vienoje pusėje girdėjosi konservatyvus balsai, kad reikia laikytis „klasikinio“ žanro standarto, kuris buvo suformuotas ir aprašytas pagrinde Juozo Lingio. Kiti gi kviečia eksperimentuoti, nebijoti naujovių, pateisina didesnę choreografinės leksikos laisvę. Kaip paprastai būna tokiais atvejais, tiesa matyt slypi kažkur per vidurį, tik bėda ta, kad tą aukso vidurį yra sunku surasti. Sunku, nes jo reikia ieškoti, tai yra įdėti pastangų. Aišku tik viena, reikia bandyti! Jei niekas nebandys, jokio virsmo liaudiškame mene įvykti net negalės. Beliko nutarti ar to virsmo reikia?!

Per paskutinius dešimt metų įvyko dvi Lietuvos Dainų šventės ir dvi Moksleivių Dainų šventės ir čia norisi pakalbėti apie politiką. Ne paslaptis, kad Lietuvoje įsitvirtino liberalioji politinė kryptis, kuri buvo vystoma visų politinių partijų nepriklausomai nuo jų deklaruojamos pakraipos. Natūralu, kad ir kultūros politikoje taip pat įsitvirtino požiūris, skelbiantis, kad globaliame pasaulyje tautiškumo nereikia, tad ir Dainų šventės nereikia, nes tai atgyvena. Toliau vystant mintį gautume, kad nereikia nieko kas yra nors kiek lietuviška: kalba, papročiai, tad nereikia ir Lietuvos, nereikia tokios valstybės, nes esame pasaulio piliečiai. Bet ar mes visi pritariam šiai nuomonei? Aš tikiuosi, kad ne.

*Liaudininkai šioje apžvalgoje suprantami kaip liaudiško (tautinio, anksčiau dar liaudies sceninio) meno atstovai. Šiame straipsnyje didžiausias dėmėsis skiriamas tik choreografiniai žanro dedamajai.

Edmundas Žička

Drąsiai galime teigti, kad naują 2019/20 metų šokių sezoną pradėjome aktyviai! Jau rugsėjo 17 d. pradžiuginome respublikinių choreografų kursų dalyvius ir parodėme mūsų šokio spektaklį „B+K: legenda apie Birutę ir Kęstutį“. Išgirdome labai daug gražių žodžių apie šį spektaklį, o geriausia tai, kad sulaukėme kvietimo atvažiuoti į Šakių kultūros centrą!

Taip pat aktyviai vykdėme naujų narių priėmimą. Ir jau greitai naujokus galėsite pamatyti ir Jūs. Pradžioje apšilsime lapkričio 12 d. su koncertu kolegijoje, ir jau lapkričio 17 d. 15:00 val. visus kviečiame į X-o studentų liaudiškos muzikos festivalio “Linksminkimos 2019” koncertą Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre (T. Kosciuškos g. 11, Vilnius).

Ieškome naujų komandos narių (šokėjų ir muzikantų) ir siūlome prisijungti! Tai tikra dovana studentams, nes ansamblio lankymas nieko nekainuoja!

p.s. Šokėjai į atrankas turi atsinešti šokiams tinkamą avalynę.

Visus kviečiame į paskutinį spektaklio „B+K: Birutės ir Kęstučio legenda” parodymą 2019 m. rugsėjo 17 d. Birštono kultūros centre. Būtent paskutinį, nes neturime planų toliau koncertuoti su šio spektakliu Lietuvoje. Mums malonu, kad spektaklis sulaukė labai daug šiltų atsiliepimų ir pavyko jį parodyti Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Ukmergėje, Mažeikiuose, Josvainiuose ir Šiauliuose. Mes didžiuojamės, kad esame vienintelis mėgėjiškas šokių kolektyvas Lietuvoje, kuris geba įgyvendinti tokius didelius ir ambicingus projektus, kurie praturtina ir išplečia liaudiško šokio žanro ribas. Beje, visi kas atvyks į Birštoną galės išgirsti ansamblio Meno vadovo spektaklio pristatymą, kuriame bus pristatyti istoriniai šaltiniai ir meninius sprendimus nulėmusios priežastys.

 

2019 m. gegužės 19 d. nuo 14:00 val. Marijampolės kultūros centre vyks respublikinis liaudiškų šokių ansamblių konkursas „Kadagys“. Kviečiame užsukti. Šiais metais akademinio jaunimo šokių ansamblių kategorijoje varžysis VDU Žemės ūkio akademijos ansamblis „Sėja”, LSMU ansamblis „Ave vita”, VGTU ansamblis „Vingis” ir mes – VTDK ansamblis „Sietuva”!

Mes konkurse pristatysime mūsų šokio spektaklį „B+K: legenda apie Birutę ir Kęstutį„. Tai bus aštuntas spektaklio parodymas Lietuvoje.

 

Atėjo pajamų deklaravimo metas! Tad kviečiame 2 proc. nuo sumokėto pajamų mokesčio skirti „Sietuvai“. Ansamblis jau įrodė, kad gali svariai prisidėti prie liaudiško meno vystymosi ir sklaidos, tad Jūsų parama bus panaudota tolimesnių tikslų pasiekimui!

 

Paramos gavėjo duomenys reikalingi užpildant prašymą:
Kodas: 302480184

Žemiau rasite instrukciją kaip galima užpildyti prašymą dėl 2 proc.
1. Prisijunkite prie el. bankininkystės sistemos

2. Toliau prisijunkite prie VMI EDS sistemos:
a) per „Swedbank“: Kasdienės paslaugos/ E. paslaugos/ VMI el. paslaugos/ Prisijungti prie EDS
b) per SEB: E. paslaugos/ VMI e. paslaugos/ Sutinku/ Prisijungti prie EDS

3. Kairėje viršuje pasirinkite „Pildyti formą”. Iš „dažniausiai pildomų formų“ sąrašo pasirinkte Prašymas skirti paramą

4. Spauskite ant žemės rutulio ženkliuko (Pildyti formą tiesiogiai portale)

6. Užpildykite dokumentą taip:
– 2 langelyje: įrašykite telefono nr.
– 4 langelyje: įrašykite savo gyvenamosios vietos adresą
– 5 langelyje įrašykite: 2018
– pažymėkite varnele langelį 6S („Mokesčio dalį skiriu vienetams, turintiems teisę gauti paramą”)
– E1 langelyje pasirinkite: 2 (paramos gavėjai)
– E2 langelyje: 302480184
– E3 langelyje nieko nerašykite
– E4 langelyje: 2,00

7. Dešiniame viršutiniame kampe spauskite mygtuką „Pateikti”
8. Atsiradusiame lange dar kartą spauskite „Pateikti deklaraciją“
AČIŪ

Kviečiame į koncertą „Nuo Vilniaus miesto”, skirtą choreografo ir vadovo Vladimiro Ūsovo 80-osioms gimimo metinėms paminėti

2019 m. kovo 16 d. 16:00 val. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos aktų salėje (Antakalnio g. 54, Vilnius)

Dalyvauja: „Žilvinas” iš Klaipėdos, „Kaukas” ir „Pušynėlis” iš Kauno, „Voruta„, „Neris” ir „Sietuva” iš Vilniaus

Renginio organizatoriai:
Vilniaus kolegijos šokių ir dainų ansamblis „Voruta”
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos šokių ansamblis „Sietuva”
Lietuvos choreografų asociacija

Renginys nemokamas