Kovo 7 d. 15:00 val. visų lauksime Trakų salos pilies Didžiojoje menėje, kur pristatysime didelio susidomėjimo sulaukusi šokio spektaklį „B+K: legenda apie Birutę ir Kęstutį“. Mums labai malonu, kad bendradarbiaujant su Trakų kultūros rūmai mūsų ansambliui pavyks šį spektaklį parodyti tokioje išskirtinėje, bet kartu ir labai simboliškoje vietoje: Kęstutis buvo Trakų kunigaikštis, kurio iniciatyva apie 1376 m. ir buvo pastatyta Trakų pusiasalio pilis. Visiems norintiems atvykti į šį koncertą norime priminti, kad Didžiojoje menėje yra labai ribotas vietų skaičius, tad nors renginys yra nemokamas reikia turėti vienkartinį bilietą. Bilietus galima pasiimti Trakų kultūros rūmų kasoje arba kovo 7 d. pilyje (jei liks). Daugiau informacijos dėl bilietų tel. 852855299

Kovo 11 d. 13:00 val. turėjome koncertuoti Turgelių laisvalaikio salėje, bet Šalčininkų savivaldybei nutarus atšaukti visus kovo 11-osios renginius vykstančius uždarose patalpose, planuotas koncertas Turgeliuose atšauktas!

2010-2019 metų apžvalga

Metų sandūroje yra įprasta apžvelgti praėjusius metus, išskiriant reikšmingiausius įvykius, o įžengiant į naują dešimtmetį, galima apžvelgti ir pastarąjį. Tad kaip gi gyveno liaudiško šokio atstovai paskutinius dešimt metų? Ir didžiausias džiaugsmas, kad šis lietuviškas scenos šokių žanras vis dar gyvena! Tiesa, dar neįsisąmoninta, kad liaudiškas šokis – tai šokių žanras, kuris susiformavo Lietuvoje ir kurį formavo išskirtinai šalies menininkai, tad šokio meno istorijoje tai išskirtinis atvejis, kai turime lietuvišką šokio meno rūšį! Tačiau, čia pat reikia pripažinti, kad profesionalusis liaudiškas šokis per pastarąjį dešimtmetį vystomas nebuvo. Vietoj jo, buvo pasirinkta eiti estradinio, modernaus ir klasikinio šokio keliu. Liūdėti neverta, nes visus išsiilgusius, esant progai, galima sukviesti į koncertą ir tada, kaip skelbiama reklaminėje žinutėje, „drauge prisiminsime, koks gražus ir kartu sudėtingas gali būti sceninis liaudies šokis“. Tad nesijaudinkime, nes mus retkarčiais kvies paminėti metinių.

Taigi, mėgėjai, norėjo jie to ar ne, – tapo svarbiausiais liaudiško šokio puoselėtojais Lietuvoje. Didžiausią indėlį į saviveiklos kolektyvų repertuaro atnaujinimą įnešė prof. Vidmantas Mačiulskis, kurį drąsiai galime vadinti produktyviausiu dešimtmečio kūrėju. Ne ką prasčiau sekėsi prof. Laimutei Kisielienei, kurios kūryboje aiškiai jaučiasi kūrėjos patirtis. Pamalonino Živilės Adomaitienės kūrybiniai laimėjimai, ypač vaikų choreografijos srityje. Aktyvumą kūryboje rodė ir Stanislovas Vaitkevičius, Ričardas Bakanauskas bei Marytė Rimutė Zaleckaitė. Tai pat džiaugiamės, kad liaudiškų šokių padangėje ryškiai sužibo ir visus džiugina režisierės Leokadijos Dabužinskaitės šviesulys.

Kaip šokių kūrėjai sėkmingai debiutavo Donatas Šiniauskas, Vilma Tiškevičienė, Lina Klepeckaitė-Diržininkienė, Edmundas Žička. Šviesą išvydo daugiau nei dešimt šokio rinkinių. Stipriais liaudiško šokio centrais buvo Šiauliai, Plungė, Panevėžys, Kaunas ir Vilnius. Susibūrė daug naujų suaugusiųjų šokių kolektyvų. Tačiau akademinio jaunimo šokių kolektyvų situacija komplikavosi dėl įvairių aukštųjų mokyklų jungtuvių ir mažėjančio studentų skaičiaus. Tai pat neatsirado jokių veiklos užtikrinimo priemonių mokyklinio amžiaus kolektyvams, kurių skaičius mažėjo. Ir „juokingiausias“ dešimtmečio nuotykis tas, kad norint studijuoti šią lietuvišką šokio meno rūšį Jums tikriausia tektų stoti į studijų programą „Šokio subkultūros“! Taigi, Lietuvoje lietuviškas liaudiškas šokis oficialiai tapo subkultūra!

O dabar apie madas. Pagrindinėmis madingomis tendencijomis tautiniame mene buvo teatrališkumas, projekcijos ir archeologiniai (istoriniai) rūbai. Tad būsite labai nemadingas liaudiškų šokių ansamblis ar dainų ir šokių ansamblis, jei Jūsų kolektyvo koncertas neturės jungiančios temos, jame nebus vaizdo projekcijų, o šokėjai nepasipuoš naujutėliais archeologiniais kostiumais. Suprantama, kad visos šios pastangos praturtinti koncertą, padaryti jį įdomesniu, patrauklesniu yra sveikintinos. Žiūrovui patinka dekoratyvumas ir puošnumas, bet eiti vien pataikavimo žiūrovui keliu nevalia, nes tai gali būti pražūtingas kelias liaudiškam šokiui.

Taip pat, įdomu buvo stebėti dešimtmečio eksperimentą – liaudiškas šokis komercinėje televizijoje. Akivaizdu, kad eksperimentas nepavyko, nes projektas buvo nutrauktas, tačiau šis bandymas sujudino visą liaudiško šokio bendruomenę. Kolektyvai buvo priversti pasitempti, ieškoti sąsajų su priskirtomis estrados žvaigždėmis, kurti naujus šokius, pritraukti finansavimą, rinkti žiūrovų balsus. Tad nors eksperimentas ir nepavyko, bet buvo verta bandyti! Manau niekas iš dalyvių neprieštarautų šį eksperimentą pakartoti, tik šį kartą nacionalinio transliuotoje eteryje.

Beje, minėtas televizijos projektas, pakurstė diskusijas apie liaudiško šokio vystymosi perspektyvas. Vienoje pusėje girdėjosi konservatyvus balsai, kad reikia laikytis „klasikinio“ žanro standarto, kuris buvo suformuotas ir aprašytas pagrinde Juozo Lingio. Kiti gi kviečia eksperimentuoti, nebijoti naujovių, pateisina didesnę choreografinės leksikos laisvę. Kaip paprastai būna tokiais atvejais, tiesa matyt slypi kažkur per vidurį, tik bėda ta, kad tą aukso vidurį yra sunku surasti. Sunku, nes jo reikia ieškoti, tai yra įdėti pastangų. Aišku tik viena, reikia bandyti! Jei niekas nebandys, jokio virsmo liaudiškame mene įvykti net negalės. Beliko nutarti ar to virsmo reikia?!

Per paskutinius dešimt metų įvyko dvi Lietuvos Dainų šventės ir dvi Moksleivių Dainų šventės ir čia norisi pakalbėti apie politiką. Ne paslaptis, kad Lietuvoje įsitvirtino liberalioji politinė kryptis, kuri buvo vystoma visų politinių partijų nepriklausomai nuo jų deklaruojamos pakraipos. Natūralu, kad ir kultūros politikoje taip pat įsitvirtino požiūris, skelbiantis, kad globaliame pasaulyje tautiškumo nereikia, tad ir Dainų šventės nereikia, nes tai atgyvena. Toliau vystant mintį gautume, kad nereikia nieko kas yra nors kiek lietuviška: kalba, papročiai, tad nereikia ir Lietuvos, nereikia tokios valstybės, nes esame pasaulio piliečiai. Bet ar mes visi pritariam šiai nuomonei? Aš tikiuosi, kad ne.

*Liaudininkai šioje apžvalgoje suprantami kaip liaudiško (tautinio, anksčiau dar liaudies sceninio) meno atstovai. Šiame straipsnyje didžiausias dėmėsis skiriamas tik choreografiniai žanro dedamajai.

Edmundas Žička

Drąsiai galime teigti, kad naują 2019/20 metų šokių sezoną pradėjome aktyviai! Jau rugsėjo 17 d. pradžiuginome respublikinių choreografų kursų dalyvius ir parodėme mūsų šokio spektaklį „B+K: legenda apie Birutę ir Kęstutį“. Išgirdome labai daug gražių žodžių apie šį spektaklį, o geriausia tai, kad sulaukėme kvietimo atvažiuoti į Šakių kultūros centrą!

Taip pat aktyviai vykdėme naujų narių priėmimą. Ir jau greitai naujokus galėsite pamatyti ir Jūs. Pradžioje apšilsime lapkričio 12 d. su koncertu kolegijoje, ir jau lapkričio 17 d. 15:00 val. visus kviečiame į X-o studentų liaudiškos muzikos festivalio “Linksminkimos 2019” koncertą Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre (T. Kosciuškos g. 11, Vilnius).

Ieškome naujų komandos narių (šokėjų ir muzikantų) ir siūlome prisijungti! Tai tikra dovana studentams, nes ansamblio lankymas nieko nekainuoja!

p.s. Šokėjai į atrankas turi atsinešti šokiams tinkamą avalynę.

Visus kviečiame į paskutinį spektaklio „B+K: Birutės ir Kęstučio legenda” parodymą 2019 m. rugsėjo 17 d. Birštono kultūros centre. Būtent paskutinį, nes neturime planų toliau koncertuoti su šio spektakliu Lietuvoje. Mums malonu, kad spektaklis sulaukė labai daug šiltų atsiliepimų ir pavyko jį parodyti Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Ukmergėje, Mažeikiuose, Josvainiuose ir Šiauliuose. Mes didžiuojamės, kad esame vienintelis mėgėjiškas šokių kolektyvas Lietuvoje, kuris geba įgyvendinti tokius didelius ir ambicingus projektus, kurie praturtina ir išplečia liaudiško šokio žanro ribas. Beje, visi kas atvyks į Birštoną galės išgirsti ansamblio Meno vadovo spektaklio pristatymą, kuriame bus pristatyti istoriniai šaltiniai ir meninius sprendimus nulėmusios priežastys.

 

2019 m. gegužės 19 d. nuo 14:00 val. Marijampolės kultūros centre vyks respublikinis liaudiškų šokių ansamblių konkursas „Kadagys“. Kviečiame užsukti. Šiais metais akademinio jaunimo šokių ansamblių kategorijoje varžysis VDU Žemės ūkio akademijos ansamblis „Sėja”, LSMU ansamblis „Ave vita”, VGTU ansamblis „Vingis” ir mes – VTDK ansamblis „Sietuva”!

Mes konkurse pristatysime mūsų šokio spektaklį „B+K: legenda apie Birutę ir Kęstutį„. Tai bus aštuntas spektaklio parodymas Lietuvoje.

 

Atėjo pajamų deklaravimo metas! Tad kviečiame 2 proc. nuo sumokėto pajamų mokesčio skirti „Sietuvai“. Ansamblis jau įrodė, kad gali svariai prisidėti prie liaudiško meno vystymosi ir sklaidos, tad Jūsų parama bus panaudota tolimesnių tikslų pasiekimui!

 

Paramos gavėjo duomenys reikalingi užpildant prašymą:
Kodas: 302480184

Žemiau rasite instrukciją kaip galima užpildyti prašymą dėl 2 proc.
1. Prisijunkite prie el. bankininkystės sistemos

2. Toliau prisijunkite prie VMI EDS sistemos:
a) per „Swedbank“: Kasdienės paslaugos/ E. paslaugos/ VMI el. paslaugos/ Prisijungti prie EDS
b) per SEB: E. paslaugos/ VMI e. paslaugos/ Sutinku/ Prisijungti prie EDS

3. Kairėje viršuje pasirinkite „Pildyti formą”. Iš „dažniausiai pildomų formų“ sąrašo pasirinkte Prašymas skirti paramą

4. Spauskite ant žemės rutulio ženkliuko (Pildyti formą tiesiogiai portale)

6. Užpildykite dokumentą taip:
– 2 langelyje: įrašykite telefono nr.
– 4 langelyje: įrašykite savo gyvenamosios vietos adresą
– 5 langelyje įrašykite: 2018
– pažymėkite varnele langelį 6S („Mokesčio dalį skiriu vienetams, turintiems teisę gauti paramą”)
– E1 langelyje pasirinkite: 2 (paramos gavėjai)
– E2 langelyje: 302480184
– E3 langelyje nieko nerašykite
– E4 langelyje: 2,00

7. Dešiniame viršutiniame kampe spauskite mygtuką „Pateikti”
8. Atsiradusiame lange dar kartą spauskite „Pateikti deklaraciją“
AČIŪ

Kviečiame į koncertą „Nuo Vilniaus miesto”, skirtą choreografo ir vadovo Vladimiro Ūsovo 80-osioms gimimo metinėms paminėti

2019 m. kovo 16 d. 16:00 val. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos aktų salėje (Antakalnio g. 54, Vilnius)

Dalyvauja: „Žilvinas” iš Klaipėdos, „Kaukas” ir „Pušynėlis” iš Kauno, „Voruta„, „Neris” ir „Sietuva” iš Vilniaus

Renginio organizatoriai:
Vilniaus kolegijos šokių ir dainų ansamblis „Voruta”
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos šokių ansamblis „Sietuva”
Lietuvos choreografų asociacija

Renginys nemokamas

„Šokio spektaklis B + K. Legenda apie Birutę ir Kęstutį“ – idėja ir choreografija Edmundas Žička, muzika Donatas Zakaras, Saulius Petreikis, kostiumai Neringa Savodnikienė, scenografija Ieva Beleckaitė.

Siužetas remiasi XVI amžiaus pradžioje Lietuvos metraštyje užrašyta tokia legenda: “Kęstutis, viešpataudamas Trakuose bei Žemaičiuose, išgirdo esant Palangoje mergelę, vardu Birutė, kuri pagonišku papročiu buvo pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę ir pati buvo žmonių garbinama kaip dievaitė. Nuvyko pats didysis kunigaikštis Kęstutis tenai, ir labai ji jam patiko, nes buvo labai graži mergaitė ir protinga. Ir prašė ją, kad būtų jo žmona, Ji nenorėjo sutikti ir atsisakė, kad pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę iki mirties. Ir kunigaikštis Kęstutis paėmė ją prievarta iš tos vietos, su didžia pagarba palydėjo ją į savo sostinę Trakus ir, sukvietęs brolius, iškėlė su savaisiais broliais dideles vestuves ir paėmė tą mergelę Birutę sau už žmoną.”

 

Pačioje spektaklio „ B + K. Legenda apie Birutę ir Kęstutį“ pradžioje jaučiama rami, aristokratiška nuotaika, kuomet šokėjai iškilmingai vaikšto po sceną, sveikinasi su kunigaikščiu ir pradeda šokti. Pirmojo šokio tematika turi rūmų šokio prieskonio, kas šiame veiksme yra labai tinkamai išreikšta. Šokėjai pasipuošę XIV a. kostiumais atlieka pritupiamuosius, paprastuosius, pristatomuosius žingsnius. Visų šokėjų rankos šioje kompozicijoje laikomos laisvai šonuose. Jeigu atliekami judesiai yra pakankamai tradiciški tautiniam šokiui, tai brėžiniai čia išieškoti daugiau. Choreografas puikiai išnaudoja erdvę scenoje, neapsiriboja statišku atlikimu, o leidžia stebėti tarsi nuolatiniame ramiame judesyje šokančius šokėjus. Vietomis vyrai laiko rankas uždėję ant savo diržų, kiek labiau priekyje nei įprastai. Pirmasis šokis visa laiką aktyviai vystosi dramaturgine prasme, atrodo, nėra “tuščių” vietų, tačiau norisi aiškesnio vadinamojo šokio “kredo”, kuomet šokį jungtų vienas ar keli aiškūs judesiai, kurie vystytųsi visame šokyje.

Ypatingai išieškotas atrodo “Medžioklės” dalies šokis. Čia jau matomas aiškus šokio “kredo” – kadangi šokėjai vyrai simbolizuoja į medžioklę išjojusius karius, tai ir jų atliekami šokio žingsniai beveik visa šokį išlieka tarsi nuolatinis jojimas ant arklio, tai aktyviai laikant vadžias, o kartu netgi sustojant pamedžioti. Choreografas natūraliai perteikia savo sugalvotą tematiką. Ieškodamas naujų atlikimo formų pavaizduoti medžioklei, autorius kurdamas sėkmingai improvizuoja su rankų judesiais. O šį sėkmingą šokį dar labiau pagyvina ir įprasmina pabaigoje, beveik tamsioje scenoje pavieniui “prajojantys” raiteliai.

Antroji spektaklio dalis prasideda Birutės aukojimu dievams. Pačioje pradžioje pritrūksta aiškaus rekvizito arba įdomesnių judesių aukojimui simbolizuoti, tačiau vystantis šokiui matome ir aukštai keliamas rankas, judėjimą įvairiais brėžiniais – ir vėl sėkmingai išnaudojant erdvę. Itin įdomiai atrodo merginų atliekami judesiai su rankomis, vienu metu jie švelnūs, kurie mano manymu galėtų simbolizuoti skaistybę, kitu metu griežti ir kampuoti plaštakų judesiai – tarsi savęs saugojimo ženklas. Vis dėlto man norėtųsi aiškesnio šių rankų judesių plėtojimo, kurie galėtų atsispindėti ypač pradžioje šokio.

Kęstučio pasitikimo metu matome puikiai išvystytą šokio ir spektaklio sintezę, kuomet šokio judesiai puikiai dera su vaidybiniu veiksmu scenoje. Choreografas pateikia beveik nematytą vyrų šokį su akmenimis bei merginų judesius su grandinėlėmis prisegtomis prie rūbų. Galbūt galima buvo visus šiuos rekvizitus parodyti ne tik atskirai, tačiau ir atspindėti jų bendrumą. Šokių atlikime vis dar vyrauja paprastieji žingsniai, pasvirimai, pritūpimai. Ypač efektingai atrodo merginų persipynimai pro vaikinus, kol šie tuo metu svyruoja tai į vieną, tai į kitą pusę. Emocionaliai bei šiltai atrodo pagrindinių veikėjų duetas. Tik čia man ir vėl norėtųsi pridėti praeitame merginų šokyje matytas griežtas rankas, nes visgi tema šiame duete būtų panaši.

Kovoje tarp kunigaikščio kariaunos bei kuršių ir vėl galime pamatyti, kaip originaliai ir įtikinamai choreografas moka judesiais įprasminti savo sugalvotą temą. Vyrai beveik kubiliuku rankas sukabinę grumiasi tarpusavyje – įterpiami kovai taip reikalingi lengvi šuoliai, treptelėjimai. Judesiai puikiai išpildo muziką ir dera tarpusavyje. Vestuvių dalyje akį traukia pagrindinių šokėjų kostiumai bei artistiškumas. Spektaklis puikiai vystosi ir pritraukia žiūrovą. Čia visi šokėjai išlaikydami visam šiam spektakliui būdingus ramius judesius, įpina ir bėgamuosius žingsnius, stryksnius, aukštas rankas, spartesnį judėjimą, kaip ir dera finalui. Merginų aukštų rankų norisi daugiau, ypač turint tokį išpildytą ir šokio raiškai pritaikytą kostiumą. Muzika pabaigoje pasižymi originalumu, tokiu pat būdu leisdama atsiskleisti ir šokio judesiams.

Apskritai visas šis darbas, mano nuomone, yra didelis choreografo šuolis dar efektyvesnės kūrybos link. Spektaklyje galime pamatyti naujų, niekur nematytų detalių, brėžinių formų, scenos erdvės išnaudojimo, tvarkingo šokio dalių sujungimo į visumą. Atlikėjai bei kūrėjas itin kruopščiai atlieka sau pavestą užduotį. Turint omenyje, kad tai pirmas tokio tipo spektaklis šiam choreografui, linkėčiau jam nebijoti dar drąsesnių ieškojimų, subtilesnių, gal netgi ne tokių gražių ar “teisingų” išraiškos formų.

Silverija Gusaitė