Recenzija

„Šokio spektaklis B + K. Legenda apie Birutę ir Kęstutį“ – idėja ir choreografija Edmundas Žička, muzika Donatas Zakaras, Saulius Petreikis, kostiumai Neringa Savodnikienė, scenografija Ieva Beleckaitė.

Siužetas remiasi XVI amžiaus pradžioje Lietuvos metraštyje užrašyta tokia legenda: “Kęstutis, viešpataudamas Trakuose bei Žemaičiuose, išgirdo esant Palangoje mergelę, vardu Birutė, kuri pagonišku papročiu buvo pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę ir pati buvo žmonių garbinama kaip dievaitė. Nuvyko pats didysis kunigaikštis Kęstutis tenai, ir labai ji jam patiko, nes buvo labai graži mergaitė ir protinga. Ir prašė ją, kad būtų jo žmona, Ji nenorėjo sutikti ir atsisakė, kad pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę iki mirties. Ir kunigaikštis Kęstutis paėmė ją prievarta iš tos vietos, su didžia pagarba palydėjo ją į savo sostinę Trakus ir, sukvietęs brolius, iškėlė su savaisiais broliais dideles vestuves ir paėmė tą mergelę Birutę sau už žmoną.”

 

Pačioje spektaklio „ B + K. Legenda apie Birutę ir Kęstutį“ pradžioje jaučiama rami, aristokratiška nuotaika, kuomet šokėjai iškilmingai vaikšto po sceną, sveikinasi su kunigaikščiu ir pradeda šokti. Pirmojo šokio tematika turi rūmų šokio prieskonio, kas šiame veiksme yra labai tinkamai išreikšta. Šokėjai pasipuošę XIV a. kostiumais atlieka pritupiamuosius, paprastuosius, pristatomuosius žingsnius. Visų šokėjų rankos šioje kompozicijoje laikomos laisvai šonuose. Jeigu atliekami judesiai yra pakankamai tradiciški tautiniam šokiui, tai brėžiniai čia išieškoti daugiau. Choreografas puikiai išnaudoja erdvę scenoje, neapsiriboja statišku atlikimu, o leidžia stebėti tarsi nuolatiniame ramiame judesyje šokančius šokėjus. Vietomis vyrai laiko rankas uždėję ant savo diržų, kiek labiau priekyje nei įprastai. Pirmasis šokis visa laiką aktyviai vystosi dramaturgine prasme, atrodo, nėra “tuščių” vietų, tačiau norisi aiškesnio vadinamojo šokio “kredo”, kuomet šokį jungtų vienas ar keli aiškūs judesiai, kurie vystytųsi visame šokyje.

Ypatingai išieškotas atrodo “Medžioklės” dalies šokis. Čia jau matomas aiškus šokio “kredo” – kadangi šokėjai vyrai simbolizuoja į medžioklę išjojusius karius, tai ir jų atliekami šokio žingsniai beveik visa šokį išlieka tarsi nuolatinis jojimas ant arklio, tai aktyviai laikant vadžias, o kartu netgi sustojant pamedžioti. Choreografas natūraliai perteikia savo sugalvotą tematiką. Ieškodamas naujų atlikimo formų pavaizduoti medžioklei, autorius kurdamas sėkmingai improvizuoja su rankų judesiais. O šį sėkmingą šokį dar labiau pagyvina ir įprasmina pabaigoje, beveik tamsioje scenoje pavieniui “prajojantys” raiteliai.

Antroji spektaklio dalis prasideda Birutės aukojimu dievams. Pačioje pradžioje pritrūksta aiškaus rekvizito arba įdomesnių judesių aukojimui simbolizuoti, tačiau vystantis šokiui matome ir aukštai keliamas rankas, judėjimą įvairiais brėžiniais – ir vėl sėkmingai išnaudojant erdvę. Itin įdomiai atrodo merginų atliekami judesiai su rankomis, vienu metu jie švelnūs, kurie mano manymu galėtų simbolizuoti skaistybę, kitu metu griežti ir kampuoti plaštakų judesiai – tarsi savęs saugojimo ženklas. Vis dėlto man norėtųsi aiškesnio šių rankų judesių plėtojimo, kurie galėtų atsispindėti ypač pradžioje šokio.

Kęstučio pasitikimo metu matome puikiai išvystytą šokio ir spektaklio sintezę, kuomet šokio judesiai puikiai dera su vaidybiniu veiksmu scenoje. Choreografas pateikia beveik nematytą vyrų šokį su akmenimis bei merginų judesius su grandinėlėmis prisegtomis prie rūbų. Galbūt galima buvo visus šiuos rekvizitus parodyti ne tik atskirai, tačiau ir atspindėti jų bendrumą. Šokių atlikime vis dar vyrauja paprastieji žingsniai, pasvirimai, pritūpimai. Ypač efektingai atrodo merginų persipynimai pro vaikinus, kol šie tuo metu svyruoja tai į vieną, tai į kitą pusę. Emocionaliai bei šiltai atrodo pagrindinių veikėjų duetas. Tik čia man ir vėl norėtųsi pridėti praeitame merginų šokyje matytas griežtas rankas, nes visgi tema šiame duete būtų panaši.

Kovoje tarp kunigaikščio kariaunos bei kuršių ir vėl galime pamatyti, kaip originaliai ir įtikinamai choreografas moka judesiais įprasminti savo sugalvotą temą. Vyrai beveik kubiliuku rankas sukabinę grumiasi tarpusavyje – įterpiami kovai taip reikalingi lengvi šuoliai, treptelėjimai. Judesiai puikiai išpildo muziką ir dera tarpusavyje. Vestuvių dalyje akį traukia pagrindinių šokėjų kostiumai bei artistiškumas. Spektaklis puikiai vystosi ir pritraukia žiūrovą. Čia visi šokėjai išlaikydami visam šiam spektakliui būdingus ramius judesius, įpina ir bėgamuosius žingsnius, stryksnius, aukštas rankas, spartesnį judėjimą, kaip ir dera finalui. Merginų aukštų rankų norisi daugiau, ypač turint tokį išpildytą ir šokio raiškai pritaikytą kostiumą. Muzika pabaigoje pasižymi originalumu, tokiu pat būdu leisdama atsiskleisti ir šokio judesiams.

Apskritai visas šis darbas, mano nuomone, yra didelis choreografo šuolis dar efektyvesnės kūrybos link. Spektaklyje galime pamatyti naujų, niekur nematytų detalių, brėžinių formų, scenos erdvės išnaudojimo, tvarkingo šokio dalių sujungimo į visumą. Atlikėjai bei kūrėjas itin kruopščiai atlieka sau pavestą užduotį. Turint omenyje, kad tai pirmas tokio tipo spektaklis šiam choreografui, linkėčiau jam nebijoti dar drąsesnių ieškojimų, subtilesnių, gal netgi ne tokių gražių ar “teisingų” išraiškos formų.

Silverija Gusaitė

Gastrolės tęsiasi

Labai džiaugiamės galėdami pranešti, kad VTDK šokių ansamblio „Sietuva“ gastrolės po Lietuva su šokio spektakliu „B+K: legenda apie Birutę ir Kęstutį“ tęsiasi! Jau 2019 m. vasario 16 d. 13:00 val. Josvainių kultūros centre (Kėdainių r.) visi norintys galės stebėti šį išskirtinį šokio spektaklį. Mums malonu, kad Josvainiai švęs Lietuvos valstybės atkūrimo dieną kartu su mumis.

O kovo 17 d. 13:00 val visus kviečiame į Šiaulius, kur pasirodysime koncertų salėje „Saulė“. Už šią galimybę koncertuoti Šiauliuose esami dėkingi Astai Rimkuvienei, kolektyvo „Liuoksinis“ vadovei. Būtent ji suorganizavo šį mūsų koncertą! Ačiū. Kviečiame šiauliečius nepraleisti tokios progos ir ateiti, nes koncertas nemokamas.

Išskirtinis šokių spektaklis Ukmergėje

Kęstutis, viešpataudamas Trakuose bei Žemaičiuose, išgirdo esant Palangoje mergelę, vardu Birutė, …“ – taip prasideda visiems gerai žinomas, į istorijos vadovėlius įrašytas padavimas, kuris atgijo scenoje šių metų balandžio mėnesį. Būtent 2018 m. balandį įvyko pasaulinės premjeros Šokio spektaklio „B+K“: legenda apie Birutę ir Kęstutį pirmieji pasirodymai Vilniuje, Marijampolėje ir Kaune. O dabar šis šokio spektaklis užsuka ir į Ukmergę! Jau gruodžio 1 d. 17:00 val. Ukmergės kultūros centre visų lauks naujausias tautinės choreografijos kūrinys.

Specialiai šiam spektakliui muziką parašė kompozitorius Donatas Zakaras, visuomenei plačiau žinomas, kaip chorines muzikos atstovas, tačiau šį kartą jis atskleidžia savo talentą kitame amplua. Choreografijos ir idėjos autorius Edmundas Žička sukūrė subtilią choreografiją panaudodamas kiek įmanoma daugiau istorinės medžiagos. Kostiumus specialiai šiam spektakliui sumodeliavo Neringa Savodnikienė, kuri domisi istoriniai rūbais daugiau nei dešimtmetį. Šį kūrėjų komanda atvertė naują puslapį tautinės choreografijos istorijoje, nes pirmą kartą XXI amžiuje sukūrė nuo iki visiškai naują šokio spektaklį, kurį atlieka liaudies instrumentų orkestras ir kurio choreografijoje kiek įmanoma atsiribojama nuo klasikinio ir modernaus šokio.

Žiūrovai, kurie jau matė šį spektaklį klausė: “Ar bus kompaktinė plokštelė?” “O kada bus naujas spektaklis?” Tikrai labai džiugu, kad publika teigiamai priima naujausią ansamblio “Sietuva” ir kūrėjų komandos darbą. Tad labai kviečiame ir ukmergiškius susipažinti, pamatyti bei išgirsti šį kūrinį.

Spektaklio siužetas remiasi XVI amžiaus pradžioje Lietuvos metraštyje užrašyta tokia legenda: “Kęstutis, viešpataudamas Trakuose bei Žemaičiuose, išgirdo esant Palangoje mergelę, vardu Birutė, kuri pagonišku papročiu buvo pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę ir pati buvo žmonių garbinama kaip dievaitė. Nuvyko pats didysis kunigaikštis Kęstutis tenai, ir labai ji jam patiko, nes buvo labai graži mergaitė ir protinga. Ir prašė ją, kad būtų jo žmona, Ji nenorėjo sutikti ir atsisakė, kad pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę iki mirties. Ir kunigaikštis Kęstutis paėmė ją prievarta iš tos vietos, su didžia pagarba palydėjo ją į savo sostinę Trakus ir, sukvietęs brolius, iškėlė su savaisiais broliais dideles vestuves ir paėmė tą mergelę Birutę sau už žmoną.”

Atlikėjai – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos šokių ansamblis “Sietuva”. Tai daugiau nei 15 muzikantų ir arti 30 šokėjų būrys. Tai kolektyvas, kuris 2017 m. įvertintas Aukso paukšte, kaip geriausias šokių ansamblis Lietuvoje.

Tad iki pasimatymo 2018 m. gruodžio 1 d. 17 val Ukmergės kultūros centre. Bilieto kaina tik 3 eur. Bilietus galima įsigyti Ukmergės kultūros centro kasoje arba svetainėje kc.ukmerge.lt

 

Auksinis ruduo

Šį rudenį orai džiugina kaip niekad. Su visais džiaugiamės ir mes, juolab, kad naujų narių priėmimas jau baigėsi ir jis gausus kaip reta. Labai džiugu, kad mūsų kolektyvą atranda nauji jauni žmonės, kurie nori turiningai leisti savo laisvalaikį. Mes, savo ruožtu, stengiames, kad visiems būtų įdomu ir smagu.

Kaip ir žadėjome šį sezoną Lietuvos publikai siūlysime pasigrožėti mūsų Šokio spektakliu „B+K“: legenda apie Birutę ir Kęstutį. Artimiausias spektaklis planuojamas 2018 m. gruodžio mėn. 1 d. 17:00 val. Ukmergės kultūros centre (Kauno g. 8, Ukmergė). Bilieto kaina -3 eur. Bilietai greitai jau prekyboje 🙂

Iki pasimatymo Ukmergėje!

 

Visi į atrankas!

skelbimas2018 mini

 

Ieškome naujų komandos narių ir siūlome prisijungti! Tai tikra dovana studentams, nes ansamblio lankymas nieko nekainuoja!

p.s. Šokėjai į atrankas turi atsinešti šokiams tinkamą avalynę.

Sezono pabaiga

Sezonas eina į pabaiga, liko tik baigiamasis akordas – 2018 m. Lietuvos šimtmečio Dainų šventės Šokių dienos koncertas „Saulės rato ritimai“. Mes džiaugiamės, kad Dainų šventėje dalyvaus net dvi Sietuvos ansamblio šokėjų grupės, kaip ir XVIII-oje Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventėje „Gaudeamus“, kuri vyko birželio 22-24 dienomis Tartu mieste. Malonu, kad sietuviečių tiek daug. O po Liepos 5 d. kolektyvas eis atostogauti, nes šis sezonas išties buvo sunkus.

Labai daug pastangų pareikalavo mūsų premjeros – Šokio spektaklio „B+K: legenda apie Birutę ir Kęstutį” -pastatyminiai ir paruošiamieji darbai. Juk reikėjo viską sukurti ir pagaminti: muziką, choreografiją, rūbus, scenografiją, suorganizuoti koncertų sales, kvietimus, autobusus ir pan. Tad ačiū visiems padėjusiems organizuoti šį grandiozinį projektą. O turint omenyje, kad viskas buvo sukurta tik meno vadovo pastangų dėka be jokių finansinių lėšų iš projektų (ir ne dėl to kad nieks neprašė, o dėl to, kad nieks nadavė), tai apima dar didesnis pasididžiavimas nuveiktu darbu.

Beje, visi kas matė ir girdėjo mūsų premjerą, sutinka, kad spektaklio muzika – nuostabi! Tad didžiulis AČIŪ Donatui Zakarui, kuris sutiko dalyvauti šioje avantiūroje ir sukūrė tokią nuostabią muziką. Tačiau mes nežinome ar vilniečiai galės dar kartą ją išgirsti. Šiam momentui planų rodyti spektaklį Vilniuje neturime. Tačiau tai nereiškia, kad spektaklis bus užmirštas – ne, vien dėl įdėto triūso mes negali taip greitai pamiršti mūsų „Birutės ir Kęstučio“ – tad sekite mus facebuko profilyje ir mes būtinai pranešime kur ir kada.

Konkursas

Dalyvaujame video filmukų konkurse „Kortelė su daina“, kurį organizuoja Swedbank. Mūsų šokėjai Evaldas, Gabija, Rokas ir seniūnė Monika nufilmavo ir sumontavo nuotaikingą klipą, tad kviečiame pažiūrėti ir BALSUOTI!

Paspauskite nuorodą ir spauskite „Like“ 🙂

https://www.delfi.lt/apps/dainusvente/

gallery/video/114

Aukso paukštė

AUKSO-PAUKSTE

Džiaugdamiesi norime pranešti, kad VTDK šokių ansamblis „Sietuva“ gavo aukščiausią mėgėjų meno kolektyvų bei jų vadovų apdovanojimą Lietuvoje – AUKSO PAUKŠTĘ. Ta proga siūlome susipažinti su ansamblio vadovais!

Edmundas ZickaEdmundas Žička (g. 1982 Vilniuje) 2010 m. Baigė Vilniaus pedagogonį universitetą ir įgijo šokio edukologijos bakalauro laipsnį. Nuo 2011 m. vadovauja Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Jaunimo liaudiškų šokių ansambliui „Sietuva“. Tokiais sakiniais galėtų prasidėda kiekvieno šokio vadovo biografija, tokią ją turi ir Edmundas Žička, tik šokio edukologijos bakalauras jam buvo jau trečias diplomas po studijų Vilniaus universitete, o studentiškame ansamblyje „Sietuva“ jis jau buvo atšokęs trylika metų. Tad ir vadovauti ansambliui jis sutiko tik norėdamas įsistikinti ar sugebės… Ar sugebės sukurti kažką naujo. Ir jau 2013 metais jis žiūrovams pristatė autorinę liaudiškų šokių programą „Teka upė“, kurią kuriant griežtai laikėsi liaudiško šokio tradicijos, bet kartu ieškojo naujų judesių, formų, melodijų.

2016 metais su ansambliu „Sietuva“ dalyvaujant televiziniame projekte „Kadagys“ Edmundas Žička „apšilo kūrybinius raumenis“ naujoje stilistikoje. Visiškai aiškus tapo noras sukurti šokio spektaklį. Galvojant apie temą, forma ir stilistika išsiskristalizavo ankstyvosios Lietuvos valstybingimo laikotarpis, o legenda apie „Birutę ir Kęstutį“ pasirodė esanti puikus siužetas choreografiniam užmanymui įgyvendinti. Tad 2018 metais žiūrovui ruošiamasi pristatyti naują reginį!

IMG_2544

Dainora Kinderienė 1991 m. su pagyrimu baigė Šiaulių aukštesniąją muzikos mokyklą (dabartinė Sauliaus Sondeckio menų mokykla). Lietuvos valstybinėje konservatorijoje baigė orkestrinio dirigavimo bei kanklių klasės magistrantūros studijas ir įgijo pedagoginį išsilavinimą.

1996 m. dar būdama studentė įsitraukė į valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ veiklą bei pradėjo dirbti B.Jonušo muzikos mokykloje. Ilgainiui supratusi, kad darbas mokykloje padeda geriau atskleisti asmenybę, suteikia galimybę geriau pažinti žmogų, nusprendė tęsti pedagoginį darbą ir visą energiją bei žinias perduoti kitiems. 2004 m. subūrė liaudies instrumentų ansamblį „Jurginėlis“, kartu (nuo 2015 m.) vadovauja ir ansamblio “Sietuva” liaudies instrumentų orkestrui.

Renatas Jaraminas

Renatas Jaraminas Lietuvos muzikos akademijoje baigė birbynės specialybės kursą (prof. Prano Tamošaičio klasė). Besimokydamas pradėjo dirbti valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“. 1989–2002 m. grojo šio ansamblio orkestre. 1999–2009 m. dirbo Lietuvos vaikų ir jaunimo centro dainų ir šokių ansamblio „Ugnelė“ orkestro vadovu. 2001–2003 m. vadovavo Naujosios Vilnios muzikos mokyklos birbynių ansambliui. Nuo 2002 m. dirba Vilniaus B.Jonušo muzikos mokyklos Liaudies instrumentų skyriuje – moko groti birbyne, lamzdeliu, skrabalais, skudučiais ir kitais lietuvių liaudies instrumentais bei vadovauja „Jurginėlio“ orkestrui. Nuo 2015 m. pradėjo vadovauti VTDK ansamblio “Sietuva” liaudies instrumentų orkestrui.

R.Jaraminas, kaip pedagogas, turi mokytojo metodininko kvalifikaciją, yra paruošęs ne vieną respublikinių konkursų laureatą.