„Koroninė vasara“

Kova su „COVID-19“ pakeitė visų kolektyvų planus: pavasarį buvo atšaukti koncertai, teko išbandyti „šokius per atstumą“. Vasaros planai taip pat pakito. Pavyzdžiui, mūsų ansamblio numatyta kelionė į festivalį Graikijoje neįvyks. Tačiau įvyko pirmasis Sietuvos Alumni piknikas Vingio parko pievoje. Drąsiai galime teigti, kad piknikas pavyko. Įvyko ir Sietuvos baidarių žygis. Tik šiais metais jis buvo ypač komfortiškas, nes plaukimas vyko Vokės upe visai šalia Vilniaus, tad nereikėjo nakvoti palapinėse. 🙂

Taip pat džiaugsmingai pranešame, kad Laimutės Kisielienės jubiliejinis koncertas perkeliamas į spalio 24 d. Prie koncerto rengimo prisijungus Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui, jis planuojamas M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre. Ribodami dalyvių skaičių planuojame šiame koncerte dalyvauti be instrumentinių grupių.

Esame kupini naujų idėjų ir darbų, tad „antros bangos“ tikrai nelaukiame!

Repeticijos karantino metu

Tik paskelbus karantiną, kaip ir daugelis saviveiklinių kolektyvų, truputi pasimetėm. Bet jau nuo balandžio 6 d. pradėjome nuotolinį darbą, o prie repeticijų kvietėme prisijungti visus norinčius. Manome, kad mūsų atvirumas pasiteisino. Nors atvirų repeticijų dalyvių skaičius svyravo, tai dažniausiai priklausė nuo oro sąlygų už lango. 🙂 Tad atviras repeticijas vykdėme iki gegužės 4 d. Dabar nuotolines repeticijos vyksta tik ansambliečiams.

Ansamblio „Sietuva“ meno vadovas prisidėda ir prie LNKC gegužės 18 d. organizuojamo seminaro apie nuotolinį darbą su liaudiškų šokių grupėmis. Edmundas Žička yra vienas iš seminaro lektorių. O norinčius dalyvauti šiame seminare kviečiame užsiregistruoti LNKC svetainėje.

1,2 % skirk SIETUVAI

Kviečiame prisidėti prie liaudiško meno vystymo ir skirti 1,2 % nuo sumokėto GPM ansambliui „Sietuva“. Norime priminti, kad surenkamos lėšos svariai prisideda prie ansamblio kūrybinių iniciatyvų įgyvendinimo, nes tai yra pagrindinis šaltinis, kuris mums leidžia pristatyti žiūrovams mūsų premjeras! O visa 2020 metais surinkta parama bus skirta mūsų naujo šokio spektaklio „Kosmo“ sukūrimui ir pristatymui! Norime pasidžiaugti, kad už 2018-2019 metais sukauptą paramą jau įsigijom išimtines teises į tris specialiai šiai mūsų naujai programai 2020 metais sukurtus muzikinius kūrinius. Šiam momentui laukiame dar vieno naujo kūrinio! Tačiau jau žinome, kad 2018-2019 metais sukauptų lėšų nepakaks, tad kviečiame aktyviai skirti paramą, kad jau 2021 m. pavasarį šokių ansamblis “Sietuva” galėtų visus savo gerbėjus pakviesti į naują šokių spektaklį “Kosmo”, taip simboliškai pažymint ansamblio 65 metų jubiliejų.

Paramos gavėjo duomenys reikalingi užpildant prašymą:
Kodas: 302480184

Žemiau rasite instrukciją kaip galima užpildyti prašymą:
1. Prisijunkite prie http://deklaravimas.vmi.lt
(spauskite „Prisijungti prie EDS“ ir pasirinkite Jums priimtina prisijungimo būdą: per e-bankininkystę, su m-parašu ar pan.)

2. Kairėje viršuje pasirinkite „Pildyti formą„. Iš „dažniausiai pildomų formų“ sąrašo pasirinkte Prašymas skirti paramą

3. Spauskite ant žemės rutulio ženkliuko (Pildyti formą tiesiogiai portale)

4. Užpildykite dokumentą taip:
– 5 langelyje įrašykite: 2019
– pažymėkite varnele langelį 6S („Mokesčio dalį skiriu vienetams, turintiems teisę gauti paramą„)
– E1 langelyje pasirinkite: 2 (paramos gavėjai)
– E2 langelyje: 302480184
– E3 langelyje nieko nerašykite
– E4 langelyje: 1,20

5. Dešiniame viršutiniame kampe spauskite mygtuką „Pateikti deklaraciją“
6. Atsiradusiame lange dar kartą spauskite „Pateikti deklaraciją“
____________________________________________________

Dėmesio! Jei viršuje atsiranda toks užrašas:
Klaida: Atsiprašome, įvyko klaida. Jei klaida kartojasi, veiksmus bandykite atlikti vėliau.
NEKREIPKITE DĖMESIO IR PILDYKITE FORMĄ TOLIAU!

Nuotoliniai užsiėmimai nuo balandžio 6 d.

Išskirtinė galimybė – VTDK tautinių šokių ansamblis „Sietuva“ atveria nuotolinių užsiėmimų „duris“

Nacionalinis karantinas pastūmėjo technologinę pažangą: darbas, studijos, mokslai vyksta nuotoliniu būdu. Ne išimtis ir kultūrinė veikla – arba ji nutraukiama, arba keliama į virtualų pasaulį. Pastarąjį iššūkį pasirinko Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) tautinių šokių ansamblis „Sietuva“, jau pirmadienį startuosiantis su užsiėmimais nuotoliniu būdu, į kuriuos kviečia visus, nenorinčius prarasti šokių įgūdžių.

Balandžio 6 diena į 64-erius metus veikiančio šokių kolektyvo „Sietuva“ istoriją įsirašys kaip naujovių metas – bus organizuojama pirmoji pamoka nuotoliniu būdu. Neįprasta ir tai, kad prie jos ansamblis kviečia prisijungti visus pažengusius liaudiško šokio atlikėjus.

„Kadangi VTDK šokių ansamblis „Sietuva“ yra liaudiškų šokių ansamblis, užsiėmimai „Zoom“ platformoje bus vykdomi pastarųjų pagrindu. Prie pamokų galės prisijungti visi norintys, bet jie bus skirti pažengusiems, kitaip tariant, mokantiems daugiau nei tik pagrindus“, – pasakoja šokio kolektyvo meno vadovas Edmundas Žička.

Kiekvienas užsiėmimas, pasak pašnekovo, bus sudarytas iš trijų dalių. Pirma vyks apšilimas, kurio metu prisijungusieji prie nuotolinės pamokos darys įvairius pratimus. Vėliau bus mokomasi naujų derinių, o pabaigoje bus vedami tam tikri jėgos pratimai, rankų lavinimo judesiai.

„Kalbant apie tokių užsiėmimų naudą visuomenei, visų pirmiausia reikėtų paminėti patirties dalijimosi aspektą. Visada yra įdomu, ką daro kiti: kokie vedami apšilimo pratimai, kokia užsiėmimų eiga, kokie tam tikrų žingsnių atlikimo patarimai. Juk kai esi vieno kolektyvo narys, paprastai negali nueiti šokti kitur, o mes šią galimybę nuotoliniais užsiėmimais suteiksime. Taip pat šie užsiėmimai skirti ir tam, kad šokėjai karantino metu palaikytų fizinį pasirengimą ir neprarastų techninės formos: ją nešokantys šokėjai gali prarasti taip lengvai, kaip ir nesportuojantys sportininkai“, – įsitikinęs E. Žička.

Nuotoliniai liaudiškų šokių ansamblio „Sietuva“ užsiėmimai vyks „Zoom“ platformoje balandžio 6, 9 ir 16 dienomis nuo 19 valandos. Žadantiems prisijungti kolektyvo meno vadovas pataria dėvėti patogią avalynę ir aprangą.

Prisijungti prie repeticijų galima bus paspaudus šią nuorodą: https://us04web.zoom.us/j/7273266277?pwd=eTNRaWdsOUNaQmsvdnJpN0RySFlEZz09

Koncertas Trakų pilyje

Kovo 7 d. 15:00 val. visų lauksime Trakų salos pilies Didžiojoje menėje, kur pristatysime didelio susidomėjimo sulaukusi šokio spektaklį „B+K: legenda apie Birutę ir Kęstutį“. Mums labai malonu, kad bendradarbiaujant su Trakų kultūros rūmai mūsų ansambliui pavyks šį spektaklį parodyti tokioje išskirtinėje, bet kartu ir labai simboliškoje vietoje: Kęstutis buvo Trakų kunigaikštis, kurio iniciatyva apie 1376 m. ir buvo pastatyta Trakų pusiasalio pilis. Visiems norintiems atvykti į šį koncertą norime priminti, kad Didžiojoje menėje yra labai ribotas vietų skaičius, tad nors renginys yra nemokamas reikia turėti vienkartinį bilietą. Bilietus galima pasiimti Trakų kultūros rūmų kasoje arba kovo 7 d. pilyje (jei liks). Daugiau informacijos dėl bilietų tel. 852855299

Kovo 11 d. 13:00 val. turėjome koncertuoti Turgelių laisvalaikio salėje, bet Šalčininkų savivaldybei nutarus atšaukti visus kovo 11-osios renginius vykstančius uždarose patalpose, planuotas koncertas Turgeliuose atšauktas!

Kaip gyveno liaudininkai*?

2010-2019 metų apžvalga

Metų sandūroje yra įprasta apžvelgti praėjusius metus, išskiriant reikšmingiausius įvykius, o įžengiant į naują dešimtmetį, galima apžvelgti ir pastarąjį. Tad kaip gi gyveno liaudiško šokio atstovai paskutinius dešimt metų? Ir didžiausias džiaugsmas, kad šis lietuviškas scenos šokių žanras vis dar gyvena! Tiesa, dar neįsisąmoninta, kad liaudiškas šokis – tai šokių žanras, kuris susiformavo Lietuvoje ir kurį formavo išskirtinai šalies menininkai, tad šokio meno istorijoje tai išskirtinis atvejis, kai turime lietuvišką šokio meno rūšį! Tačiau, čia pat reikia pripažinti, kad profesionalusis liaudiškas šokis per pastarąjį dešimtmetį vystomas nebuvo. Vietoj jo, buvo pasirinkta eiti estradinio, modernaus ir klasikinio šokio keliu. Liūdėti neverta, nes visus išsiilgusius, esant progai, galima sukviesti į koncertą ir tada, kaip skelbiama reklaminėje žinutėje, „drauge prisiminsime, koks gražus ir kartu sudėtingas gali būti sceninis liaudies šokis“. Tad nesijaudinkime, nes mus retkarčiais kvies paminėti metinių.


Taigi, mėgėjai, norėjo jie to ar ne, – tapo svarbiausiais liaudiško šokio puoselėtojais Lietuvoje. Didžiausią indėlį į saviveiklos kolektyvų repertuaro atnaujinimą įnešė prof. Vidmantas Mačiulskis, kurį drąsiai galime vadinti produktyviausiu dešimtmečio kūrėju. Ne ką prasčiau sekėsi prof. Laimutei Kisielienei, kurios kūryboje aiškiai jaučiasi kūrėjos patirtis. Pamalonino Živilės Adomaitienės kūrybiniai laimėjimai, ypač vaikų choreografijos srityje. Aktyvumą kūryboje rodė ir Stanislovas Vaitkevičius, Ričardas Bakanauskas bei Marytė Rimutė Zaleckaitė. Tai pat džiaugiamės, kad liaudiškų šokių padangėje ryškiai sužibo ir visus džiugina režisierės Leokadijos Dabužinskaitės šviesulys.

Kaip šokių kūrėjai sėkmingai debiutavo Donatas Šiniauskas, Vilma Tiškevičienė, Lina Klepeckaitė-Diržininkienė, Edmundas Žička. Šviesą išvydo daugiau nei dešimt šokio rinkinių. Stipriais liaudiško šokio centrais buvo Šiauliai, Plungė, Panevėžys, Kaunas ir Vilnius. Susibūrė daug naujų suaugusiųjų šokių kolektyvų. Tačiau akademinio jaunimo šokių kolektyvų situacija komplikavosi dėl įvairių aukštųjų mokyklų jungtuvių ir mažėjančio studentų skaičiaus. Tai pat neatsirado jokių veiklos užtikrinimo priemonių mokyklinio amžiaus kolektyvams, kurių skaičius mažėjo. Ir „juokingiausias“ dešimtmečio nuotykis tas, kad norint studijuoti šią lietuvišką šokio meno rūšį Jums tikriausia tektų stoti į studijų programą „Šokio subkultūros“! Taigi, Lietuvoje lietuviškas liaudiškas šokis oficialiai tapo subkultūra!

O dabar apie madas. Pagrindinėmis madingomis tendencijomis tautiniame mene buvo teatrališkumas, projekcijos ir archeologiniai (istoriniai) rūbai. Tad būsite labai nemadingas liaudiškų šokių ansamblis ar dainų ir šokių ansamblis, jei Jūsų kolektyvo koncertas neturės jungiančios temos, jame nebus vaizdo projekcijų, o šokėjai nepasipuoš naujutėliais archeologiniais kostiumais. Suprantama, kad visos šios pastangos praturtinti koncertą, padaryti jį įdomesniu, patrauklesniu yra sveikintinos. Žiūrovui patinka dekoratyvumas ir puošnumas, bet eiti vien pataikavimo žiūrovui keliu nevalia, nes tai gali būti pražūtingas kelias liaudiškam šokiui.

Taip pat, įdomu buvo stebėti dešimtmečio eksperimentą – liaudiškas šokis komercinėje televizijoje. Akivaizdu, kad eksperimentas nepavyko, nes projektas buvo nutrauktas, tačiau šis bandymas sujudino visą liaudiško šokio bendruomenę. Kolektyvai buvo priversti pasitempti, ieškoti sąsajų su priskirtomis estrados žvaigždėmis, kurti naujus šokius, pritraukti finansavimą, rinkti žiūrovų balsus. Tad nors eksperimentas ir nepavyko, bet buvo verta bandyti! Manau niekas iš dalyvių neprieštarautų šį eksperimentą pakartoti, tik šį kartą nacionalinio transliuotoje eteryje.

Beje, minėtas televizijos projektas, pakurstė diskusijas apie liaudiško šokio vystymosi perspektyvas. Vienoje pusėje girdėjosi konservatyvus balsai, kad reikia laikytis „klasikinio“ žanro standarto, kuris buvo suformuotas ir aprašytas pagrinde Juozo Lingio. Kiti gi kviečia eksperimentuoti, nebijoti naujovių, pateisina didesnę choreografinės leksikos laisvę. Kaip paprastai būna tokiais atvejais, tiesa matyt slypi kažkur per vidurį, tik bėda ta, kad tą aukso vidurį yra sunku surasti. Sunku, nes jo reikia ieškoti, tai yra įdėti pastangų. Aišku tik viena, reikia bandyti! Jei niekas nebandys, jokio virsmo liaudiškame mene įvykti net negalės. Beliko nutarti ar to virsmo reikia?!

Per paskutinius dešimt metų įvyko dvi Lietuvos Dainų šventės ir dvi Moksleivių Dainų šventės ir čia norisi pakalbėti apie politiką. Ne paslaptis, kad Lietuvoje įsitvirtino liberalioji politinė kryptis, kuri buvo vystoma visų politinių partijų nepriklausomai nuo jų deklaruojamos pakraipos. Natūralu, kad ir kultūros politikoje taip pat įsitvirtino požiūris, skelbiantis, kad globaliame pasaulyje tautiškumo nereikia, tad ir Dainų šventės nereikia, nes tai atgyvena. Toliau vystant mintį gautume, kad nereikia nieko kas yra nors kiek lietuviška: kalba, papročiai, tad nereikia ir Lietuvos, nereikia tokios valstybės, nes esame pasaulio piliečiai. Bet ar mes visi pritariam šiai nuomonei? Aš tikiuosi, kad ne.

*Liaudininkai šioje apžvalgoje suprantami kaip liaudiško (tautinio, anksčiau dar liaudies sceninio) meno atstovai. Šiame straipsnyje didžiausias dėmėsis skiriamas tik choreografiniai žanro dedamajai.

Edmundas Žička

Linksminkimos 2019

Drąsiai galime teigti, kad naują 2019/20 metų šokių sezoną pradėjome aktyviai! Jau rugsėjo 17 d. pradžiuginome respublikinių choreografų kursų dalyvius ir parodėme mūsų šokio spektaklį „B+K: legenda apie Birutę ir Kęstutį“. Išgirdome labai daug gražių žodžių apie šį spektaklį, o geriausia tai, kad sulaukėme kvietimo atvažiuoti į Šakių kultūros centrą!

Taip pat aktyviai vykdėme naujų narių priėmimą. Ir jau greitai naujokus galėsite pamatyti ir Jūs. Pradžioje apšilsime lapkričio 12 d. su koncertu kolegijoje, ir jau lapkričio 17 d. 15:00 val. visus kviečiame į X-o studentų liaudiškos muzikos festivalio “Linksminkimos 2019” koncertą Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre (T. Kosciuškos g. 11, Vilnius).

Naujų narių priėmimas

Ieškome naujų komandos narių (šokėjų ir muzikantų) ir siūlome prisijungti! Tai tikra dovana studentams, nes ansamblio lankymas nieko nekainuoja!

p.s. Šokėjai į atrankas turi atsinešti šokiams tinkamą avalynę.

Spektaklis Birštone

Visus kviečiame į paskutinį spektaklio „B+K: Birutės ir Kęstučio legenda“ parodymą 2019 m. rugsėjo 17 d. Birštono kultūros centre. Būtent paskutinį, nes neturime planų toliau koncertuoti su šio spektakliu Lietuvoje. Mums malonu, kad spektaklis sulaukė labai daug šiltų atsiliepimų ir pavyko jį parodyti Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Ukmergėje, Mažeikiuose, Josvainiuose ir Šiauliuose. Mes didžiuojamės, kad esame vienintelis mėgėjiškas šokių kolektyvas Lietuvoje, kuris geba įgyvendinti tokius didelius ir ambicingus projektus, kurie praturtina ir išplečia liaudiško šokio žanro ribas. Beje, visi kas atvyks į Birštoną galės išgirsti ansamblio Meno vadovo spektaklio pristatymą, kuriame bus pristatyti istoriniai šaltiniai ir meninius sprendimus nulėmusios priežastys.